Lapkričio mėnesį prasidėjo tamsos metas. Tamsuoju laikotarpiu žmonės turėtų gyventi ramiau, daugiau laiko skirti vidiniam pasauliui. Žmonės šio meto dažniausiai nemėgsta, nes pamiršta, kad kiekvienas laikas yra prasmingas ir reikalingas. Todėl lapkričio viduryje lopšelyje-darželyje minėjome švento Martyno dieną (Žibintų šventės dieną). Šventasis Martynas – vyskupas, IV amžiuje gyvenęs Italijoje. Legenda byloja, kad kartą jis, tuomet dar paprastas kareivis, kelyje sutikęs iš šalčio drebantį elgetą ir jo pasigailėjęs – perkirtęs savo apsiaustą ir pusę jo atidavęs pavargėliui. Tą naktį sapne jam pasirodęs Kristus, apsigaubęs apsiausto puse, ir taręs: „Martynai, tai mane tu apgaubei savo drabužiu“. Tad Žibintų šventė moko mus ugdyti atjautą ir dosnumą, puoselėti savo vidinę šviesą. Vidinė šviesa – tai sielos šviesa. Sielos šviesa ir yra tikroji žibinto šviesa, kurią reikia saugoti, prižiūrėti, neleisti tai šviesai užgęsti ir dalintis ja su kitais.