Oi, kokios triukšmingos ir linksmos buvo Užgavėnės!

Susirinkom pas dieduką ir bobutę trobon, kaukėm pasipuošę, barškalais apsikaišę ir varėm žiemą lauk iš kiemo, kad tik ji nebeslampinėtų po kiemus ir nosyčių mums nebešaldytų! Šokom, trepsėjom, Kanapinio ir Lašininio kovą stebėjom, daktarės buvom pagydyti, blynus keptuvėse nešėm, dešras į burnas alkanas mėtėm, barškinom puodais ir šaukštais  – kad tik pavasaris greičiau atbildėtų.

Karštoj ugnelėj supleškėjo visi blogi darbeliai, pykčiai ir niurnėjimai – tegul dūmais į padanges išrūksta! O mes likom širdim lengvom ir akim žibančiom.

O jau blynų gardumas! Valgėm, kad būtume sotūs, stiprūs ir linksmi per visus metus. Sakoma, kuo daugiau blynų suvalgysi, tuo riebesni ir laimingesni metai bus!

Tad sudie, žiemuže,  sveikas, pavasarėli, tikimės, jau tu nebe už kalnų!